Karolina ir Mark

Užsimerkite ir įsivaizduokite… Minkštomis samanomis einate šimtamečių liepų alėja link ežero, saulė romantiškai skęsta jame. Tolumoje girdite čirpiančius žiogus, po kojomis šviežiai sudygę šilo baravykai. Jus supa artimiausi žmonės iš viso pasaulio, kurie čia atvyko pasidžiaugti dviejų žmonių meile bei prisiliesti prie Lietuvos. Tai yra kelionė prie lietuviškų šaknų. Viskas alsuoja tradicijomis: gintaro gabalėliai lėkštėje, varvančio lipnaus medaus koriai ant desertų stalo, rankų darbo nėriniais puošta, lininė nuotakos suknelė, bičių vaško žvakių liepsna. Įsivaizduokite santuokos ceremoniją, apipintą senovės baltų papročiais, skambančias kankles bei liaudies sutartines. Skamba, kaip sapnas? Šis sapnas tapo realybe vienai porai, kuri buvo pasiryžusi savo vestuves paaukoti gamtai bei lietuviškumui bei pasitikėti Baltų Avelių paslaugomis .

Ši vestuvių istorija nebus apie princesę, kuri rado savo princą. Ir tikrai ne apie bereikalingos prabangos detalėmis persisunkusią vestuvių šventę – čia nerasite milžiniškų rožių kompozicijų, puoštų kristalais, Veros Wang stilistikos atlaso suknelės, kuri sveria daugiau nei nuotaka, šampano piramidžių bei tortų su fontanais. Ši istorija apie du žmones, kurių šventė buvo, visų pirma, apie juos. O jų meilės vienas kitam bei supančiai aplinkai istoriją galėjome perpasakoti mes, sukurdamos unikalią dviejų dienų šventę – lietuvybės festivalį.

Su jaunaisiais susitikome prieš metus. Jie – internacionalinė pora, kuriai svarbu papasakoti savo svečiams apie nuotakos gimtinę, tad išsakyta vizija – lietuviškas festivalis gamtoje, tapo didžiausiu mūsų nuotykiu 2019-aisiais metais. Jaunieji turėjo kelis reikalavimus:

  • draugiška gamtai šventė – turime tapti gamtos dalimi ir po mūsų neturi likti nė ženklo;
  • pagoniška ceremonija, nes abu išpažįsta šį tikėjimą;
  • šventės vieta turi būti visiškai privati bei tokia nauja, jog tiek lietuviai, tiek užsienio svečiai būtų nustebinti;
  • lietuviškumas – esminė detalė, kurią turime perteikti savo svečiams, kadangi daugeliui iš jų tai bus pirma ar vienintelė kelionė į mūsų šalį.

Šventėje sulaukėme svečių iš 20 skirtingų šalių, beveik visi čia lankėsi pirmą kartą, todėl iššūkį priėmėme džiugiai ir jautėmės Lietuvos ambasadorėmis. Norėjome, kad per dviejų dienų šventę jie, kaip galima labiau suprastų mūsų kultūrą bei pažintų gamtos grožį. Be to, buvo svarbu, kad vestuvėse dirbtų savo srities geriausieji, nes reikalavimai kokybei bei aptarnavimui buvo itin aukšti.

Šventės matematika: 100 žmonių, 48 valandos, 20 skirtingų šalių, 39 skirtingi paslaugų tiekėjai ir 2 vestuvių planuotojos

Iššūkiu tapo ne tik renginio organizavimas, bet ir dekoras. Jis privalėjo transformuotis, nes šventė vyko kelias dienas su skirtingo pobūdžio programa, todėl tiek stalų išdėstymas, tiek dekoro zonos turėjo adaptuotis prie veiksmo. Čia stiprybe tapo mūsų universalumas bei patirtis ne tik švenčių planavime, bet ir dekore, kadangi prireikė ne vienos dienos pagalvoti, kaip iš tų pačių medžiagų sukurti kitokį ir unikalų dekorą, kuris ne tik puoštų erdvę, tačiau ir sukurtų naują staigmeną svečiams, kurių akys jau bus pripratusios prie išpuoštos aplinkos. Rinkomės natūralias, lengvai transformuojamas detales bei gėlių kompozicijas. Pavyzdžiui, pirmąją dieną rinkomės formal įvaizdį bei apvalius stalus, o antrąją dieną tą pačią erdvę pakeitėme į lounge/chill variantą, naudodamos pailgus, nedengiamus stalus bei vyno bačkas, kurios puikiai tarnauja, kaip baro stalai. Tokiu būdu antrai vestuvių dienai buvo sukurta ne tokia įpareigojanti, bet nemažiau puošni aplinka.

Pirmoji diena.

Esminiai momentai: pagoniška ceremonija ant ežero kranto, modernaus lietuviškumo įkvėpta fine-dining vakarienė, intymi gintaro dulkių ceremonija, į tranzą paskandinantis Baltic Balkan pasirodymas

Pirmoji diena buvo apie meilę. Čia nebuvo vietos veikloms, kurios blaškytų. Jungtuvių ceremonija vyko pagal senovės baltų papročius. Jos įgyvendinimą atidavėme į senovės baltų religinės bendrijos “Romuva” rankas. Per 5 darbo metus yra tekę matyti visko: kunigų, kurie nuoširdžiai ir su meile atlieka savo darbą, kunigų, kurie dirba konvejeriu, ir metrikacijos darbuotojų, kuriems rūpi viską atlikti minučių tikslumu. Tačiau ši ceremonija, tiesiogine to žodžio prasme, nunešė visiems stogą. Saulėlydžio ant ežero kranto akivaizdoje visi tapome šių dviejų žmonių meilės liudininkais. Skambančios lietuvių liaudies sutartinės ne vienam svečiui privertė pašiurpti odą. Ore tvyrančią meilę bei bendrumo jausmą galėjai pjaustyti peiliu. O kur dar aplink pagonišką ugnį lėtai vėjyje siūbuojančios smilgos, iš kurių sukomponavome pusapvalę horizontalią arką. Juk tokios ir turi būti ceremonijos!

Po graudulį gerklėje palikusios ceremonijos svečiai turėjo progą pasveikinti jaunuosius ant ežero kranto ir pasidžiaugti paskutiniais saulės spinduliais. Šventinė vakarienė vyko sodybos terasoje pastatytame skaidriame paviljone. Svečių laukė trijų patiekalų degustacinė vakarienė, kurios meniu buvo sudarytas remiantis Lietuvos dvarų valgiaraščiu. Šią skanią kelionę laiku padėjo įgyvendinti Penki Skoniai šefų komanda, kurie iššūkį priėmė su džiaugsmu bei visus svečius paliko be žado. Vėliau visus kvietėme į lauką, prie liepsnojančio laužo. Papasakojome svečiams, užsieniečiams, kokią reikšmę mums lietuviams turi gintaras bei pristatėme gintaro dulkių ceremoniją, kurios metu gintarą aukojame Gabijai, linkėdami jauniesiems laimės bei sėkmės. Kadangi oras ir atmosfera buvo neįtikėtinai šilti bei jaukūs, čia svečiai praleido beveik valandą. Na, o vakaro pabaigoje svečių laukė abejingų nepalikęs grupės Baltic Balkan pasirodymas, kuris leido vakarėliui įsisiūbuoti gipsy-balkan-šizo-psichodeline linkme.

Antroji diena.

Esminiai momentai: joga bei gongų terapija, vainikų pynimo dirbtuvės, šakočio bei duonos kepimas, gatvės maisto festivalis, fortepijono koncertas, akustinis gyvo garso dueto pasirodymas.

Ar yra geresnis būdas pasveikinti naują dieną nei jogos treniruotė ant ežero kranto? Aktyvumą keitė meditacija bei gongų terapija, kurios padėjo atsikratyti streso bei nuovargio. Kas gali būti autentiškiau už gongų muziką, skambančią bundančioje gamtoje?

Norintiems pamiklinti rankas vyko vainikų pynimo dirbtuvės, kurios sulaukė didžiulio svečių susidomėjimo. Tiek moterys, tiek vyrai įsikūnijo į vaidilutes, laumes, ir leido savo vainikams puošti galvas arba plūduriuoti vandenyje.

Dienai įsibėgėjus, skonio bei uoslės receptorius kutenome autentiška šakočio kepimo demonstracija bei tradicine ruginės duona kepimo edukacija (kurios kepaliukus kiekvienas svečias galėjo savaip padabinti bei pasiimti į namus). Visgi pagrindinis gastronominis akcentas svečių laukė jau nusileidus saulei – maisto festivalis. Trys skirtingi maisto vagonėliai ruošė populiariausius gatvės maisto patiekalus.

Visgi vienas iš labiausiai įsimintinų įvykių šventės metu buvo jaunavedžių draugo, vestuvių svečio – Grammy laimėtojo, pasaulinio lygio pianisto koncertas gryname ore, viduryje miško. Apie tai, kad svečias nori pagroti fortepijonu jaunavedžiams sužinojome tik šventės išvakarėse. Kadangi šventės organizavimo metu perlipome tiek kliūčių ir įveikėme tiek sienų, išgirdus prašymą išnuomoti tam tikros rūšies fortepijoną, su kuriuo būtų galima groti Anykščių miškuose, darsyk pasimeldėme pagonių dievams ir… gavome fortepijoną! Tos akimirkos sekmadienio pavakary, kai žmonės jaukiai susėdę ant pledukų klausėsi pasaulinio lygio virtuozo muzikos ir kai pianistas prisipažino, kad tai įspūdingiausias koncertas jo karjeroje, privertė apsiašaroti visą Avelių komandą. Pianistas papasakojo, kad turi lietuviškų šaknų ir yra grojęs visose garsiausiose pasaulio arenose, bet niekada čia, Lietuvoje, viduryje miško. Supratome, kad naktinis stresas, ieškant fortepijono, bei visos teikėjo pastangos atgabenti jį laiku, buvo atpirktos su kaupu. Vėliau akustinę vakaro programą pratęsė nuostabioji Gabrielė Senkevičiūtė.

Vaizdas. Kaip ir minėjau, planuodamos dekorą galvojome apie žemės spalvas bei natūralias medžiagas. Stalą puošėme aukso spalvos įrankiais, gintaro gabalėliais (jie buvo dovanėlės svečiams), bičių vaško žvakėmis. Virš stalų kabinome dideles dūmines lempas, jas apipynėme lauko žolynus primenančia žaluma. Desertų stalo dekorui rinkomės varvančius medaus korius, aukso spalvos kolonas. Išlaikėme minimalizmą tiek spalvinėje gamoje, tiek elementų gausoje. Didžiulį efektą davė nuostabūs Prolaito vyrų apšvietimo sprendimai, kurie padėjo pabrėžti ir išryškinti tiek sodybos interjerą, tiek mūsų dekorą.

Dažnai planuodami savo vestuves jaunieji bando tapti kažkuo kitu, bet ne savimi. Pamirštame, jog ši šventė visų pirma apie du žmones. Ne apie svečius, tėvus ir tikrai ne apie gimines. Tai diena, skirta tik jums. Todėl kuo daugiau atsiribosite nuo kitų nuomonių ir rėmų, kokios vestuvės turi būti, tuo jūsų sprendimai bus unikalesni, o šventė ypatingesnė.

Šventės vieta: Juosta // Vestuvių planavimas, koordinavimas, dekoras, floristika: Baltos Avelės // Vestuvių fotografai: AA Studio // Maistas: Penki Skoniai // Šviesa, garsas: Prolaitas // Barmenai: Trendy Bar // Gyvo garso grupės: Baltic balkan, Gabrielė Senkevičiūtė // Nuotakos suknelė: Zolotas Baltic // Paviljonas, baldai: Tents, Rustic wedding

 

 

 

 

 

 

 

You Might Also Like