Nežinau, ar pamenat tuos laikus, kuomet einant gatvėmis ir stebint žmones viskas būdavo pilka pilka, post-sovietiškai vienoda. Ir tik vienas kitas stilingas egzempliorius praskaidrindavo tą niūrumą. Vieną dieną atsitiko lūžis, net nežinau, ar manyje, ar labiau aplinkoje, kuomet Senamiestyje beveik visi tapo unikalūs, ir tada kuždėdavau vyrui į ausį, kiek daug aplink gražių žmonių. Kol vieni sieja stiliaus sąvoką su tuštumu, dideliais pinigais ir nuolatinių naujų mados vėjų vaikymusi, aš manau, kad tai viso labo vidaus ir išorės harmonija, dėmesys sau. Labai tikiuosi, kad pajusit spinduliuojantį grožį ir harmoniją, perskaitę Jolitos ir Donato vestuvių istoriją. Dvelkiančią elegancija ir įprasminančią žodžius “mažiau yra daugiau”. Pradedam.
