Tegul skamba rezoliucijos!

Naujų metų sutikimas klišiškai ir banaliai asocijuojasi su keliais dalykais: fejerverkai, šampanas, daug garso ir šviesų bei pažadai.

Ameniškai aš nesu didelė Naujų metų nakties mėgėja. Ir net tiksliai nežinau, kodėl. Gal dėl to, kad jau nuo kokio Spalio visi pradeda murmėti ir švokšti po nosim TĄ klausimą („tai ką per Naujuuuus?“). Iš pradžių visai tyliai, bet artėjant lemiamai datai vis garsiau, vis bejėgiškiau.

and_image_1366672744

Paslaptis būna tokia, kad dažniausiai niekas nenori galvoti, kur, kaip ir su kuo švęsti. Visi nori, kad už juos sugalvotų. Nes ta šventė tokia.. nesi tikras, ką reikia švęsti. Per gimtadienius jų kaltininkai viską organizuoja, per Kalėdas močiutės ir tėvai. Taip jau įprasta. O per Naujus žmonės skendi nežinomybėj. Na bet kad ir kaip bebūtų, kiekvienais metais ta šventė ateina. Su daugiau ar mažiau fejerverkų, su daugiau ar mažiau šampano. Ir pasipila pažadai. Tokie vidiniai priekaištai. Gal net nebūna garsiai išsakomi, bet vis vien dauguma viduje sau kažką pažada. Visam pasauly skamba rezoliucijos.

Kadangi mūsų šeima susikūrė tradiciją Kūčių naktį sugalvoti ir užrašyti šituos pažadus (bei kitais metais perskaityt garsiai), esu priversta permąstyti savo gyvenimą ir užsibrėžti keletą tikslų. Šįkart sau viduje burbėjau viską iš eilės apie pasitikėjimą savimi.

Nežinau, ar tai įgimtas charakteris, ar suformuotas auklėjimo, bet aš niekada nesugebėjau savęs tinkamai pozicionuoti ir įvertinti. Ir kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kaip tai kiša koją gyvenime. Kartais tie, kurie daugiau rėkia, daugiau ir gauna. Nesvarbu, kad jie nežino, ką tiksliai rėkia. Kai apsidairai aplink, pastebi, kad daugelis nuostabių ir protingų žmonių turi tą pačią bėdą. Jei ne karjeros atžvilgiu, tai asmeninio gyvenimo. Visos vargšės moterys, kurios savo geriantį ir smurtaujantį vyrą vadina mylimuoju, visi vaikai, kurie savo šaltiems egoistiškiems tėvams vis bando įrodyti, kad jie kažką sugeba, visi vyrai, kurių žmonos sugalvoja vis daugiau keistinų įpročių ir taisyklių… Keista, kaip jie neatsipeikėja ir nesupranta, kad jei pats savęs nevertinsi, niekas kitas neįvertins. Niekas neišvilks į scenos vidurį, jei sedėsi kampe įsitvėręs kelius. Todėl šiais metais aš ketinu būti tuo, kuo iš tiesų esu. Protinga, graži, išsilavinusi. Kovosiu už save, kai reikės, neabejosiu savo priimamais sprendimais ir nekreipsiu dėmesio į stebėtojų reakcijas, neleisiu būti mindoma. Nes čia mano gyvenimas, aš žinau, kas man geriausia.

Tegul ir jūsų viduje nuskamba bent viena rezoliucija, gal ji išaugs į revoliuciją.