Savaitė be patyčių. Pasipasakokim!

Kavos pertraukėlės skiltis turėtų būt lengva ir skani, atrodo taip sufleruoja pats pavadinimas. Bet kartais ne viskas gyvenime yra lengva, ar ne? Netgi ne visada ta pati kava yra skani ir lengva – kartais (galbūt visai kaip aš praėjusį trečiadienį) paklausai Iki parduotuvės reklamos su barista ir visiškai susigadini savo rytinę kavą, įsidėjęs jo rekomenduotos uogienės. Nes viduj manai „avietės ir kava – skamba lyg tiramisu, turi tikt“. O gaunasi klaiki klaiki kava, kurios NET pienas nepagerina, nes – be abejo – šlykšti uogienė sutraukia pieną. Gaunasi rūgščiakartė kava su pieno gabalais. Trumpiau tariant, lygiai taip pat ir ši skiltis galbūt kartais sugadins kavą, nes privers galvoti ne apie pačius lengviausius dalykus.

Ši savaitė visuomenėje eskaluojama kaip „Savaitė be patyčių“. Manau, kad tai puiki iniciatyva. Žinoma, čia tik step 1, einant link problemos sprendimo. Bet juk visuomet pats pirmas žingsnis yra pri(si)pažinimas ir kalbėjimas. Rytais per „Labą Rytą“ prisidėdami prie šios idėjos savo asmeninę patirtį apie patyčias pasakojo įvairūs visuomenės veikėjai. Aš užmačiau tik Jurgą su Vidu, Liūdnus Slibinus ir Beatą Tiškevič – Hasanovą. Net nebandysiu slėpt savo simpatijų Beatai, labiausiai įsiminė būtent ji. Nes, kaip visuomet, nekalbėjo apie tariamą situaciją su tariamais sprendimais – kalbėjo apie save ir apie savo patirtį mokykloje. Tuomet susimąsčiau – tikriausiai dauguma negalėtume pasakyti, kad nesigėdijame nieko, kas ten atsitiko. Dažniausiai visi žengiam kokį kvailą žingsnį. Gal vieni susipranta anksčiau, kiti vėliau. Ir dažniausiai tai juk nieko blogo, juk ne vien matematika ir istorija yra dalykai, kurių mokaisi mokykloj, lygiai taip pat tai yra ir socialiniai įgūdžiai. Bet kartais ir kai kuriem vieno žingsnio negana – jie apsisuka ir eina atgal, įsakydami silpnesniems daryti tą patį.

savaite_be_patyciu

Daugiau…