Nors daug pragmatiškų pažįstamų iš manęs šaiposi, bet nieko negaliu sau padaryti – aš tikiu likimu. Tikiu, kad viskas, kas įvyksta, nebūna be priežasties. Kad viskas kažkur veda ir atveda, kad kartais aplinkybės netyčia susidėlioja taip, kad atsiduri ten, kur taip svajojai, bet nesugalvojai, kaip. Taip atsitiko ir Baltoms Avelėms. Vieną dieną angelas sargas, vardu Sandra, tiesiai iš Havajų man pristatė Vaivą ir Mike’ą, pirmuosius jaunavedžius, kurie patikėjo pilną savo šventės organizavimą Baltoms Avelėms. Ir nežinau, kam tą dieną labiau daužėsi širdis – mūsų komandai ar jaunavedžiams, bet Kaune buvo bohemiškai gražu.
