Mažo biudžeto vestuvės

Kuklios, bet stilingos ir elegantiškos vestuvės

Nežinau, ar pamenat tuos laikus, kuomet einant gatvėmis ir stebint žmones viskas būdavo pilka pilka, post-sovietiškai vienoda. Ir tik vienas kitas stilingas egzempliorius praskaidrindavo tą niūrumą. Vieną dieną atsitiko lūžis, net nežinau, ar manyje, ar labiau aplinkoje, kuomet Senamiestyje beveik visi tapo unikalūs, ir tada kuždėdavau vyrui į ausį, kiek daug aplink gražių žmonių. Kol vieni sieja stiliaus sąvoką su tuštumu, dideliais pinigais ir nuolatinių naujų mados vėjų vaikymusi, aš manau, kad tai viso labo vidaus ir išorės harmonija, dėmesys sau. Labai tikiuosi, kad pajusit spinduliuojantį grožį ir harmoniją, perskaitę Jolitos ir Donato vestuvių istoriją. Dvelkiančią elegancija ir įprasminančią žodžius “mažiau yra daugiau”. Pradedam.

modernios vestuves

Daugiau…

Kažkas mėlyno, šiek tiek naujo ir truputis skolinto

Šnekėdama apie vestuves, visada mintyse kurdavau baltų atspalvių dekoracijas, pastelines gėles, masyvaus medžio baldus ir visus kitus atributus, kurie man kažkada atrodė neatsiejami nuo šio žodžio. Taip jau nutiko, kad prieš dešimt metų šioje geografinėje platumoje iš rankų išsprūdęs ir į galvą nepažįstamajam atsimušęs kamuolys kardinaliai pakeitė tobulų vestuvių reikšmę mano mintyse. O kad nebūtų taip sudėtinga, noriu aprašyti jaukiausią šventę, kokioje tik esu dalyvavusi.

Gintarė ir Paulius ilgametė pora. Ir kai jie nešini balto vyno buteliu ir dviem baltais vokais įvirto pro mano namų duris, supratau – šį vakarą nejuokausime. Jie nusprendė padaryti „tai“. Taip, taip – susituokti. Apvainikuoti ilgametę meilę gali tik šventė, kurios kiekvienas aspektas išduoda, kokie artimi jaunieji yra vienas kitam.

gintare_paulius (290)

Daugiau…

Vestuvės naujai suspindusiame Botanikos sode

Vasara jau eina į pabaigą ir bent šiais metais negalima skųstis, kad ji buvo lietuviška. Juk buvo visai neprastai? Juk pasideginot, tradiciškai pasiskundėt, kad karščiai nepakeliami, kiek galima, čia gi ne Afrika ir taip toliau. Lygiai taip pat tradiciškai aplankėt Lietuvos pajūrį, kurį visi labai peikia (šiais metais jau net prancūzas nebeištvėrė, for god sake!) ir viskas, kas artėjant rudeniui mums lieka, tai rankinių kampučiuose, telefonu dėklų kraštuose arba fotikų objektyvuose užsilikęs smėlis, kurio lyg ir specialiai neskubam atsikratyt, nes truputį viską primena. Lygiai kaip smėlis yra Kristinos ir Andriaus vestuvės. Ne vien dėl to, jog tai buvo jų pagrindinė vestuvių tema ir visi svečiai buvo paprašyti puošis šia spalva. Daugumoj dėl to, kad buvo šviesu, saulėta ir vasariškai – romantiškai lengva.

306

Daugiau…